- kaulininkas
- 1 káulininkas (-nykas), -ė smob. (1) 1. K, J kaulų rinkėjas; psn. kaulų pirklys: Siuvėjai ir kaulininkai visiškai nebesilankė rš. 2. kas mėgsta mėsą prie kaulų: Kurs liūbija graužti mėsą prie kaulų, tas káulininkas J. 3. kas sulūžusius kaulus sudeda, sutveria; kas išnirusius kaulus į vietą atstato, narininkas: Kurs kaulus atsprendžia, tas kaulininkas J. 4. kas serga kaulų džiova: Jo namuose yra dabar džiovinykų káulinykų sanatorija Rm. 5. SD107, N, K, J kaulų (kaulelių) žaidėjas: Prisiekia kartaunykai, kaulinykai srš.
Dictionary of the Lithuanian Language.